didžiavimasis

didžiavimasis
didžiãvimasis dkt. Kám tàs didžiãvimasis: jei padė́jo ant stãlo – vaiši̇̀nkis.

.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • didmanystė — didmanỹstė (neol.) sf. (2) didžiavimasis: Pasidarė urėdu ir susirgo didmanyste rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dingojimas — dìngojimas sm. (1) Š, dingojimas (1) K; R112 1. → dingoti: Ne koksai sapnas arba koks dingojimas yra, bet visai žinoma tiesa Ns1846,1. 2. išpuikimas, didžiavimasis: Jis niekingame savo dingojime yra prigautas RBJob15,31. dingojimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • girklas — 2 gir̃klas sm. Š; M 1. gyrimas: Nereikalingas girklas gadina kiekvieną Blv. ║ gyrimasis, didžiavimasis: Jeigu aš pats giriuos, mano girklas yra niekai brš. 2. scom. Krš kas giriasi, gyrūnas, pagyra: Nors žmonės iš girklo ir juokias, vienok… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyrpelnimas — (= gyrpelnymas) sm. N didžiavimasis: Duok, kad mano gyrpelnims per tavo šventą pakarnystę išgesytas ir užmokėtas būtų prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kilmė — kilmė̃ sf. (4) 1. FT, K.Būg priklausymas savo gimimu (nuo gimimo, nuo tėvų) kuriai nors tautai ar rūšiai, veislei: Ne turtai, kilmės ir ne rasės čia daro žmogų didį, svarbų S.Nėr. Lietuvoje yra lenkų kilmės žmonių J.Jabl. To žmogaus kilmė̃ yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kvačumas — ×kvačumas (plg. vok. Quatsch) sm. R281, MŽ376, [K], FrII200 gyrimasis, didžiavimasis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kėlimas — kėlìmas sm. (2) NdŽ, kėlimas (1), kėlimos ind. ž. → kelti. 1. aukštinimas erdvėje: Aukštyn kėlimas KI107. 2. prk. aukštinimas, didinimas, stiprinimas; gerinimas: Kainų kėlìmas per varžytynes BŽ352. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas – didelis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lapysta — sf. = lepysta; išdidumas, didžiavimasis: Atvadžioja … vyresnius bažnyčios ir svietinius nuog lapystos, nuog geidimo vyresnybės, arba urėdų, ir veda juos nužeminimop DP497 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puikavonė — ×puikavõnė (hibr.) sf. (2) 1. KI520 prabangumas, puikumas, puošnumas. 2. KII104 didžiavimasis prabangumu, puošnumu, jo demonstravimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • puikoriškumas — ×puikoriškùmas sm. (2) → puikoriškas; tuščias didžiavimasis, pasipūtimas: Savo puikoriškumu žmogus pats save žemina rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”